2012 m. gruodžio 10 d., pirmadienis

Svarbiausia ne tai, ką užgyvename turtais, o tai kas esam kelyje, kuo augam ir kaip skleidžiamės... Svarbiausia susivokti būsenose išgyvenant akimirkas, jų pasekoje ivairialypius jausmus ir tai priimti kaip dovanas.
Save išreiškiu akimis, turbūt tai vienintelė teisinga ir nesumeluota kalbos galimybė. Nepaslėpsi žvilgsnio. Nudelbus akis - suprasi stipriau ką noriu pasakyti... Iškvėpimu perduosiu pr
ipažinimo gaidą...
Šypsaisi akimis net kai jos miega. Valandų valandas žiūrėčiau į jas ir melsčiausi, kad jos miegotų ilgėliau.
Auginame širdis, ne turtus. Stipriname širdies raumenis, kad būtų stiprybes atrama kuomet dūžtame į šipulius. Maitiname ją klausydami bei girdėdami, žiurėdami bei matydami...
Palietus žvilgsniu uzgimsta dingstis kurti. Tolerancija išraiškai - dar vienas žingsnis link visapusiško pasitenkinimo būtimi.
Nenoriu keisti. Noriu kad skleistumeisi koks esi.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą