2012 m. liepos 15 d., sekmadienis

Priglaudžiu tylą
Užmigdydama laiką. Nusidėjusiu žvilgsniu tirpdau vienatvę.
Iškeliu gyvybę...
Pažemindama ir trypdama išeičių vartus
Grobstau pasitenkinimo likučius, pamiršusi jog nebėra rytojaus.
Vos tik paliečiu - imi tolti, kol galiausiai išnyksti.
Taip viskas aplink. Tirpsta ir dūžta vos atsisukus...
Buvome vakar. Tokie, kokie esame.
Šiandien pradanginau, kas neateis rytoj.
Prasikaltusi ir nulenkusi galvą,
Nedrįstanti matyti,
Atsisakiusi girdėti,
Priėmusi kančią meile pulsuoju toliau.
Priglaudžiau rytojų
Užmigdydama save.
Besipriešindama tau
Ištyniau žodžius iš knygos, kuri niekada nematė akių,
Kuri nebuvo liesta,
Kurios net nebuvo.
Joje dvilypiai veikėjai, mano ir tavo sparnais...
Priglaudžiu laiką
Nematant auginsiu Tave.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą