2012 m. kovo 11 d., sekmadienis

Amžinai. Vienuolika minučių.

Tereikėjo vienuolikos minučių...
Kad atrastum, suprastum, priprastum ir prarastum...
Tereikėjo trumpos amžinybės
Kad priverstum mane patikėti...
Dovanojai vienuolika sekundžių,
Jas perkėlęs į neaprėpiamą aibę jausmų...

Vienuolika milimetrų
Nukeliavau link saulės,
Vienuolika šviesmečių link meilės.

Tereikėjo vienuolikos minučių
Kad suvokčiau netekimą.
Sudužusį į ašaras netekimą...
Nusigrežęs pasaulis
Priims mane nuogą. Skaudančią ir basą.
Kraujuojančią.
Nusigrežęs pasaulis
Priims mane mylinčią ir atstums kai tik iškeliausiu.

Tereikėjo vienuolikos minučių
Kad sudegintume vienas kitą...
Išraiškingais potepiais, besitaškančiais dažais..
Patvinusiomis upėmis ir peraugusiais miškais.

Vienuolika... tai du.
Amžinoje erdvėje ir mano sugriautam tikėjime
Visada išliks du...

Nereikės vienuolikos minučių.
Neištrinsiu ir daugiau nebėgsiu.
Vienuolika minučių liks tik čia.
Vienuolika liks amžiams du.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą