2011 m. lapkričio 8 d., antradienis

Išsaugojęs paslaptis
Gyvybes nusineša ruduo. Negailėdamas. Neaukodamas savęs.
Švelniu prisilietimu
Pajunti jo bučinį ir jis pasitraukia. Tu lieki. Ir išeini.
Sekdamas paskui, rinkdamas jo pėdsakus. Tiesiog eini...
Sustoti. Išsivaduoti. Nesinori...
Seki tikėdamas juo. Kartoji jo šiurkščiai minkštus judesius.
Lietiesi.
Prie kito žmogaus, pasiimdamas jį...
Kelionė ilga. Ji šviesi, tiems kas mirė.
Ji vilties kupina ir išsilaisvinimo gniaužtuose visi sustingsta.
Nebenori bėgti. Nereikia skubėti... Eini drauge...

Pasitikau rudenį.
Norėjau jį išgirsti.
Paliesk ir mane...
Lytėk savo kerinčiu alsavimu, užburk mano akis užsimerkti...
Nugremžki praeities likučius nuo aptrupėjusių sienų...
Vienu prisilietimu... Vienu grakščiu judesiu.Tu tai sugebi tobulai....

Išsaugojęs gyvenimus...
Dovanoja gyvybes ruduo.
Sodriais kvapais pritvinkęs, gelbsti nuo nykumos...
Vienus pasiima. Kitiems dovanoja...
Visus paliečia...
Priimk ir mane, į savo šaltą glėbį. Pasiimk ir dovanok.
Aš seksiu paskui, liesdama kitus.
Aš eisiu tavo pėdomis, kol galiausiai išnyksiu...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą