2011 m. balandžio 24 d., sekmadienis

Plūduriuoja žodžiai, kurių nepasakiau....
Kuriuos nutylėjau ir niekas to nežino...
Jie nei skęsta, nei išlieka....
Jie nenori būti teisiami...
Nenori būti išgirsti...
Žodžiai, kurių nepasakysiu...
Gaišta mano mintyse.
Gelbstisi apgaulėmis, kurias raizgau...
Žodžiai... Jų neišreikšiu sąmoningai.
Jie juodi it gruntas...
Minkšti, kaip pasakose būna...
Laikykite surakinę... Kankinkite.
Neišduosiu savų žodžių.
Jie nuskęs. Kada nors.
Liks tuščias praėjimas. Naujoms preliudijoms...
Naujoms aistroms...
Neišsakyti žodžiai... Plaukia viršum lietaus...
Neskęsta ir nekrenta. Nei žemėn, nei dangun...
Jie plūduriuoja... Kaip spalvoti muilo burbulai...
Sukurdami apskritą visumą. Apie gyvenimo išskirtinumą.
Jie neskęsta...
Nei dugne, nei ore...
Išsakysiu juos rytoj. Niekad.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą