2010 m. gruodžio 1 d., trečiadienis

Kas priverčia verkti laimės ašaromis

Prieinu prie miegamojo lango. Kelis kart per dieną ten atsiduriu, nes langas papuoštas nuostabia Kalėdine žvaigžde. Ateinu jos pažiūrėt, pasimėgaut grožiu...
Taigi prieinu prie lango ir užmatau, kaip savivaldybės mašina sustojus kieme ir iš jos iškrauna...Kalėdinę eglę! Vienas darbininkas ruošia "pamatą" eglutei, kur ją statys, kita (buvo moteris) traukia eglutę, išima ją iš sietelio, tvarko, pjauna lenteles tvirtinimui... Lauke turbūt -15C, bet jie taip atsipalaidavę, lyg medituodami su pasimėgavimu visa tai darė... Na, bent jau man taip atrodė :))) Mes su mažyle stovėjom prie lango ir stebėjom. Buvo gražu žiūrėt į tą stebuklą, kuris vyko. Graudinausi iš nuostabos, kad mūsų kiemui ( ir kitiems kiemams) savivaldybė padovanojo tą puošnią eglutę. Apsiverkiau. Darbininkai savom rankom išglostė, išmylavo tą nuostabią dovaną... Negalėjau atitraukti dėmesio nuo to, kas vyko.
Kilo mintis jiems atsidėkoti ir padovanoti sausainių, kuriuos kaip tik vakar kepėm. Sekundę sudvejojau, tačiau nusprendžiau padaryti jiems dovanėlę. Man ne tik dovanėlę norėjosi jiems padovanot, bet ir išlėkus į lauką išbučiuot ir apkabint. Na man buvo tokia didelė ir nereali steigmena!
Suruošiau maišelį, įdėjau du "žvaigždukus" sausainius, du imbierinius sausainius, porą saldainių ir vieną iš vakar gamintų nykštuką. Jis, beje, nevalgomas :) Kai tik baigiau darbuotis, pamačiau, kad vienas iš darbininkų atsirėmęs į mašiną turi laisvą minutėlę. Atsidarius langą pakviečiau jį ir su siūlu nuleidau dovanėlę jiems. Jis, žinoma priėjo ir kantriai laukė, kol maišelis nusileis iš ketvirto aukšto. Vyrukas iškart pamatė maišelyje gėrybes ir raštelį su padėka :) Pakėlęs galvą plačiai nusišypsojo, padėkojo. Iškart nuskubėjo pas savo kolegę ir abudu džiaugsmingai vėl pamojavo :) Buvo gera. Betgi aš jiems norėjau padėkoti! :) Toliau jie kibo į darbą ir neužilgo pabaigė puošybą. Uždegus lemputes kelis kartus pasimojavom ir iškėlę nykščius į viršų, drauge visi džiaugėmės pasiektu tikslu.
Man bežiūrint kvepėjo žiema, šventėmis, jaukumu. Virpuliukai davė kūnui žinot, kad man gera.
Gero dėl mažo stebuklo, gera, kad kažkam svarbu pradžiuginti žmones, gera, kad įvyko šiltas kontaktas tarp trijų nepažįstamų žmogeliukų, kuris sušildė ir pralinksmino šaltą žieminę dieną...
Kai jie išvažinėjo, mes tiek daug mojavomės vieni kitiems, kad galėčiau pagalvoti, jog išlydžiu artimiausius draugus...

1 komentaras:

  1. Labai gražus pasakojimas.
    Linkėjimai Jūsų šeimynai,
    Aušra

    AtsakytiPanaikinti