2010 m. rugpjūčio 8 d., sekmadienis

Pamačiau dangų

Ou jeee.... ! Po šimtmečio šią vasarą lyg iš naujo atradom "badmentoną"... Turbūt ne mes vieninteliai šioj žemėj buvom primiršę šį gėrį. Pažvelgus keliais aspektais, galėčiau sudėti varneles su šauktukais, kodėl reiktų žaisti šį žaidimą - primiršusiems atgaivinti jį, bežaidžiantiems toliau ir be atodūsio jį kultyvuoti!
Pasidalinsiu keletu pastebėjimų:
1. Tai - puiki galimybė dažnai ir ilgai žvilgčioti į dangų - nuostabę žydrynę, mėlynę. pilkybę... Koks skirtumas kokį! Jau po akimirkos jis vis kitoks, besikeičiant debesų paveikslams... (šiandien likau sužavėta tuo grožiu jau šimtąjį milijoninį kartą!
2. Tai - pati tinkamiausia proga santykių išsiaiškinimui.
Meilės, pykčio, nusivylimo, džiaugsmo, keršto ir kiti priepuoliai kuo puikiausiai išsivaduoja sulig kiekvienu "muselės" atmušimu! ( šiandien tai išbandėm, karštligiškai besiaiškindami ar šis žaidimas sportas (kaip gera priemonė riebaliukų deginimui), bet čia jau atskira ir sakyčiau ilgoka tema :)
3. Žinoma tai sportas! Ir be jokių abejonių! Nesuskaičiuojama galybė prakaito lašų kabojo ant mano veido, nugaros... Atmušinėjant, bandžiau pajausti kiek dirba raumenų grupių - taigi tektų vardint visas kūno dalis :) Tikrai, jaučiu ir rankas, ir kojas, ir nugarą, sprandą, jaučiu jog viską gerai pajudinau :)!!! Ir šis žaidimas tikrai nenuobodus, kaip kad bėgiojimas ant dirbtinių takelių, kitų treniruoklių... Sakyčiau reikia meistriškai suderinti baleto - akylumo - greitos reakcijos - jėgos - vikrumo kombinaciją :)))))
4. Paminėsiu čia paskutinį, bet tikrai ne paskutinį mano galvoje punktą. Šis žaidimas turi užtektinai parako romantikai išreikšti. Bandant pažvelgti į mus iš šono, galiu tik sau pavydėti, kad šis žaidimas padėjo mums susijungti kaip vyrui ir moteriai, kaip partneriams, kaip žaidimo priešininkams, kaip šeimai. Tai įnešė nežmonišką kiekį gerų emocijų tuo pačiu leido išsikrauti per judesį, žvilgsnį...
Nerealios akimirkos! Visiems rekomenduoju!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą