2010 m. liepos 5 d., pirmadienis

Nesvarbu apie ką, svarbu, kad vėl rašau

Pranešimai retėja, o aš jaučiuosi visiškai išsisėmus. Nejau taip ir toliau? Kiekvieną dieną pamąstau apie šituos namučius, kur norėčiau palikti įdomesnį įrašą, tačiau atradus temą, pradėjus ją mintyse plėtoti, pasirodo jog išeitų šnipštas. Taip ir palieku. Sekančią dieną vėl mintimis grumulioju ką čia parašius ir vėl viskas tik mintyse ir užsilieka... Tapau tikra namų šeimininke, varijuoju virtuvėje naujus, nebandytus receptus. Norisi ir čia pasidalinti pavykusiai džiaugsmais, bet tikrai nenoriu savo dienorasčio paversti receptų knyga!
Kitas dalykas - man rūpimas temas gvildenu su savo vyru, todėl būtų per
daug dirbtina, jei tą patį mūsų pašnekesį lėkčiau perspausdint į PC... Mėgstu, kai čia gula mintys nesurepetuotos, neišsakytos.
Užsuku čia pagavus "ūpą", tačiau viskas baigiasi tuo, kad išsirenku tai akimirkai geriausią variantą savo dienorasčio apipavidalinimui. Nors šis, man labai mielas ir artimas. Rožės? Argi ne nuobodu ir tai nėra beviltiška atgyvena? Ne! Man jos pačios pačiausios gėlės, visgi klasika, labiausiai derančios moteriai. Turbūt visiškai sumoteriškėjau, apipavidalindama dienoraštį rožėmis. Mano vyras man gėles dovanoja labai dažnai. Jis žino mano skonį, žino kokiais momentais kokias gėles parinkti, kad mane kiekvieną kartą nustebintų ir nudžiugintų. Nuo mūsų draugystės pradžios jis mieliausiai dovanoja rožes. Kol buvau nekalta - baltas (:)) , kai ištekėjau pasipylė įvairiausios spalvos, tame tarpe tamsiai "bordo"... Dievinu šią spalvą, ypač rožėse!
Kas keisčiausia - gaunant gėlių dažnai, man jos visiškai nepabodo, priešingai - tik radus akimirką stabteliu ties vaza, kurioje puikuojasi gražuolės, nepraleidžiu progos pauostyti, įdėmiau pasigrožėti jų neįtikėtina struktūra. Gėlės ant stalo, turbūt karščiausias taškas, į kurį dažnai žvilgteliu :) Kaip vaikiškas "tikas" mane persekioja akimirkai pasukt akeles į jas...
Turbūt ne apie gėles užsukau čia parašyti :) Iš tikro mane kamuoja viena tema, bet ji tokia rimta, kad prie rožėmis kvepiančių eilučių nelabai derinasi. Bet ją būtinai paliesiu kitoje temoje, nes tiesiog man labai rūpi išsisakyti.
O dabar pratęsiu mažyti meditacijos seansą...
Vakarais ( ir ne tik) mėgstame pasėdėti balkone, po kuriuo/priešais jį įsitaisęs mažytis rojaus kampelis. Visai priešais stovi beržas ir drebulė. Beržas ramesnis, jo šakų mostai lėtesni, grakštesni, su vėju jis tarsi bendrauja ir susijungia...Tuo tarpu drebulė - nervingesnė. Jos lapeliai nežmonišku greičiu maskatuojasi aplink kotelį, šakos nebetokios grakščios ir palygint mažai juda. Stebint tą drebulę, gali suprasti, jog ji priešinasi vėjui, ji bando grumtis savo mažyčiais lapeliais, kurie sukelia tik garsus virpėjimą ir nieko daugiau. Tačiau... ji jaukiai palinkus prie beržo ir tas vaizdas sukuria priešingybių visumą. Tolyn už medžių stovi namai, kuriuose gyvena žmonės, tačiau nameliai kaip iš pasakos: raudoni ir geltoni, kruopsčiai apvesti baltais kraštais. Namukai nedidukai, it grybai sutupę pamiškėj. Na, ir už namų rajono, visai čia pat, gaubia kalnas. Vasarą pasiutiškai žalias, žiemą - šaltai baltas. Bet tas kalnas priduoda didybės ir saugumo jausmą. Visgi iš protėvių gavau stiprų troškimą, jog mane kažkas saugotų: tvora, siena, iškastas vandens kanalas, kalnas... kas bebūtų, norisi saugumo, o šie tą saugumą būtent ir suteikia.
Vakarais, temstant saulei, už kalno būna neįtikėtinas dangus. Esu mačiusi nuotraukose daugiaspalves pašvaistes, bet dabar galiu mėgautis "gyvu transliavimu"... Vyrauja tarpinė tarp rožinės ir raudonos spalva. Susiliejusi su dangaus žydrumu, toji spalva įgauna švytėjimą, o atspalvio negalėčiau apibudinti. Reikia tai pamatyti arba iššaukti ją savo vaizduotėje.
Valandų valandas galima sėdėti savo balkone ir grožėtis tuo stebuklų, kuris visai čia pat!
Rytais pažadina žuvėdrų klegesys, vakarais ramina dangaus grožis ir kalnų didybė.
Norisi verkti, kai širdžiai gera ir gražu! Gal todėl tokia verksminga esu, gyvendama stebukle? :)

1 komentaras:



  1. Aš išgyvenau sunkius laikus santykiuose su sužadėtiniu, nes jis sakė, kad daugiau manęs nemyli ir nori, kad mes nutrauktume savo sužadėtuves. Aš paklausiau, kodėl jis to nori, bet jis man nesuteikė jokio gero atsakymo, paprašiau jo neišeiti, nes aš tikrai jį myliu, jis vis tiek išvyko ir pasilieka pas kitą panele. Tai man buvo įkalbėta, nes žinau, kad jis mane myli, todėl aš rinksiuosi pagalbos ir randu Dr. Ajayi internete, jis yra burtininkas, paaiškinau. ką aš praėjau, jis papasakojo, iš kur kyla problema ir kad su manimi sužadėtiniu yra manipuliuojama, jis man pasakė burtą ir po septynių dienų sulaukiau vyro skambučio, kad jis grįžta namo, jis atėjo atgal ir dabar mes laimingai vedę. susisiekite su gydytoju Ajayi savo „Viber“ ar „WhatsApp“ numeriu: +2347084887094 arba el. paštu: drajayi1990@gmail.com

    AtsakytiPanaikinti