2010 m. birželio 4 d., penktadienis

Žali prisiminimai...

Kad jau pradėjau įamžinti artimųjų receptus, tai šįkart pasidalinsiu labai paprastu, vasarišku, gaiviu ir be abejo man jaukiais prisiminimais dvelkiančiu tėčio omleto receptu.

2 porcijoms reikės:
6-7 šviežių svogūniukų su laiškais;
5 kiaušinių;
šviežių krapų;
šlakelio vandens;
žiupsnelio druskos;
šiek tiek pipiriukų;
šaukšto aliejaus.

Svogūniukus su visais laiškais supjaustyti rutuliukais, bet ne per smulkiai. (Svogūnų gali būti ir daugiau, jie labai sukepa, sukrenta, bet visa omleto esmė būtent juose!) Išplakti kiaušinius su druskyte ir pipiriukus, įpilti šlakelį vandens. (Vanduo omletui priduoda lengvumą, purumą...). Įkaitintoj keptuvėj įpilti aliejaus (šaukštą) ir pakepinti svogūniukus su laiškais. (Turi būti labai žalia :), kai jie pakeps, supilti išplaktus kiaušinius. Iš karto maišyti, kad susiskirstytu kiaušiniai ir svogūnai gabaliukais. Kai kiaušinio skystis išgaruos - omletas bus jau iškepęs. Ant galo užbarstyti kapotų krapų. Šį omletą rekomenduoju valgyti su juoda kaimiška duona arba su džiuvėsiais/skrudintu batonu. Skanaus :)
P.s. Omletus, kuriuos gamindavo mano tėtis, valgydavom tiesiai iš keptuvės ir būtinai su juoda, kaimiška duonele...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą