2010 m. balandžio 9 d., penktadienis

Dėkinga Tau

Esu visiškai priklausoma nuo Tavęs, tik visad bijojau ištarti tai garsiai. Savo priklausomybę sieju su begaliniu dėkingumu ką man davei ir ko iš manęs tikiesi. Aš tokia laiminga, kad gavau neįkainojamų dovanų, kurios kiekvieną dieną mane malonina, moko, auklėja. Kodėl aš, kodėl man? Šįkart klausimai kyla iš vidinės palaimos, kuri, atrodo, neišsemiama... Man gera gyventi, žinant jog saugai ir globoji mane ir mano mylimuosius. Tu toks beribis - ir toks dosnus! Gera jausti ir skaityti Tavo ženklus, kurie padeda išlikti, kurie tarsi raktas į visišką palaimą. Ačiū už pasaulį, kuriame gimiau. Ačiū už stebuklus, kurie mane supa kiekvieną minutę, ačiū už akimirkas, kurios trunka tik sekundę, bet iš jų susideda tokia žodžiais neįvardijama visuma... Ačiū už pamokas, kurios moko ir grūdina, išsprendus uždavinius jaučiuosi tvirtesnė ir išsivalius.
Ačiū, kad medžiai žali ir kalnų prieglobstyje jie saugūs. Ačiū kad muzika randa kelią į mane. Ačiū už viską. Aš myliu Tave.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą