2010 m. sausio 7 d., ketvirtadienis

Vyras ir moteris lygu nelygu?

Mano vyras man retkarčiais bando įrodyt, kad vyras ir moteris du skirtingi žmonės. Aš suprantu fiziologinio kūno skirtumus, vidinius skirtumus, bet iš esmės manau, kad vyrai tais "skirtumais" bando tik glaistyt savo netinkamą poelgį ar nesuprantamą priešingai lyčiai mąstymą. Kodėl apie tai, kad "vyrai iš marso, moterys iš veneros" prabilstama tik kvailai pasielgus, arba nesulaukus pateisinimo? Sakykim, vyras ruošiasi su vaiku keliauti į lauką. Turbūt ne man vienai iškyla vaizdinys: striukė neužsegta iki galo, šalikas tiesiog "užmuturiuotas" dėl vaizdo, kepurė taipogi neatlieka savo vaidmens... Argi moteris taip išsivestų savo mažametį žiemą į lauką? Vaiko mama, pastebėjus kaip vaikas "suruoštas", bando tvarkyti, arba paklausia vyro ar jis to negalėjo padaryti? Kas toliau? Vyras žinoma pirmiausiai "pakiš" pasiteisinimą, kad mums vyrams, smulkmenos nesudaro esmės, koks skirtumas kokia eiga uždėta vaikui kepurė ir žinoma, galiausiai pasibers krūva priekaištų, kad jis visuomet viską daro ne taip, kad jis visuomet neįtinka žmonai ir apskritai, mes vyrai, mes kitokie ir ne jums mus suprast!!! Šiuo atveju gal ir nenutiko "kažko tokio" dėl ko reiktų leistis į barnį ir plėtoti tą temą. Nors...vaikas gali ir susirgti dėl to, kad nebuvo tinkamai apsaugota gerklė ir ausys...
Arba jei vyras plauna indus, jam turbūt suteikta teisė tai daryti neatidžiai, galima lėkštėse ir riebaliukų palikti ir prilipusio makarono nepagrandyti...Jei vyksta namų tvarkymasis, tai kažkodėl vyras pradės nuo grindų, o tik vėliau suvoks, kad dar ir dulkės nevalytos, ir išmėtyti rūbai netvarkyti...
Bet būna, kad vyrai tikrai padaro kažką, kas turi neigiamų pasekmių ir dažnai moteriai tenka tas pasėkmes taisyti, šalinti. Ir kodėl vyrauja toks nusistatymas, kad jei pasakysiu, kad aš kitoks, tiesiog viską man atleis ir toliau gyvensim, lyg nieko nebūtų nutikę? Dažnai ir neištikimybės klausimas būna glaistomas šiuo posakiu: "juk vyras, jie gi kitaip negali... " Nu bet ne gyvulys, kad nesugebėtų pažaboti savo laukinių instinktų! O gal šitam pasiteisinimui yra išimtinė taisyklė ir moteris kaip mat turėtų atleisti savo vyrui, nes tai buvo neišvengiama? Gyvenam su vyru, žinom, kad jis bet kada gali pasielgti kaip tikras VYRAS ir mums nuo to turi būti ramiau? Kodėl tai atleidžia nuo atsakomybės, kodėl žmonės tiesiog neprisiima atsakomybės o suverčia viską ant nugyvenusio požiūrio, kad vyrams taip būdinga elgtis? Kodėl jie kitokie? Tuo tarpu moterims yra iškeliami aukšti reikalavimai visose srityse. Nepriimtinas požiūris, kad moteris gali nemokėt gamint maistą, kad moteris gali būti neatidi, nesmulkmeniška ir neskrupulinga, moteris gali būti neištikima ir t.t...Ar ją išgelbėtų posakis: moterų įgimti instinktai daugintis yra nenugalimi...? Abejoju, ar vyras norės bent jau išklausyti kas nutiko ir kodėl taip nutiko. Oi, atsiprašau, taigi jie dar ir degtukai! :)
Užkabinau šią temą labai paviršutiniškai, tiesiog norėjau pasakyti, kad arba vyras ir moteris nesinaudotų savo "ale prigimtiniais" pasiteisinimais arba abudu turėtų teisę į tai.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą