2010 m. sausio 5 d., antradienis

Praėjusi diena naujos dienos įtakoje

Šis rytas skiriasi nuo kitų... Nežiūrint į tai, kad pusę nakties negalėjau miegoti dėl kamuojančių minčių, bet atsikėliau visa žvali ir pailsėjusi. O tai retai nutinka... Atėjo į galvą mintis, kad pailsėjimo kokybė priklauso to, kas nutiko vakar ir kaip tą dieną praleidai. Tai būtų per daug paprasta turėti užtikrintą gerą nuotaiką rytais, pasistengus, kad vakarykštė diena būtų gerai praėjus. O gal čia tinka taisyklė paprastume genialumas?Sprendžiant iš savo patirties, tai man tiktų šis teiginys. Dažnai jauti tuštumą, vidinį nerimą, begalinį savęs kaltinimą, kad nieko nenuveikei, kad neįgyvendinai vieno iš tikslų, bent jau nepasidarei paprastų buities dalykų, kuriuos buvai sau pasižadėjęs. Po tokios dienos seka nauja diena, kuri atneša daug ir gero, tik ir vėl nemokėjau pasiimt kas gera ir vertinga, nepasinaudojau galimybe kažką nuveikt, kad būtų vienu darbu sąraše mažiau, tiesiog nesugebėjau naujų galimybių prisitaikyt savo poreikiams. Ir toliau seka virtinė tuščių, beprasmių dienų... Bet tais retais atvejais, kai perlipi per save, net ir smulkmė kurią padarai yra kaip nuverstas kalnas- padaro neįtikėtiną stebuklą, sekančią dieną turi daugiau jėgų ir drąsos, daugiau pasitikėjimo savimi ir savo galimybėmis. Tuomet net neprisigalvodamas sau pasiteisinimų imi ir darai, kas privaloma ir netgi iš to išspaudi pasitenkinimą ir džiaugsmą, sąlyginį pasididžiavimą savimi. Kalbu kaip visiška tinginė, ar ne?
Padarykite eksperimentą: atkreipkite dėmesį į vakarykštę dieną ir savo būseną sutapatinkite su šiandienine. Ar pasirodė požymiai, kuriuos aptariau savo svarstymuose?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą