2010 m. sausio 9 d., šeštadienis

Apsipirkimo reikšmė

Šiandien buvau apsipirkti. Tingėjau, nuotaikos tam nelabai buvo... Paprastas maisto apipirkimas, bet dažnai net ir jis suteikia malonumą...tik ne šiandien. Ėjau į parduotuvę su pirkinių sąrašiuku. Puikus būdas sutaupyti, neprisipirkti ko nereikia ir žinoma, akivaizdžiai padeda sutaupyti laiko. Taigi, nuėjau, perlėkiau per lentynas ( parduotuvę mintinai žinau kur kas) ir grįžau namo... Nepajutus apsiprekinimo malonumo, net "nepasižioplinėjau" kas naujo, kas gero... Tiesiog perėjau, perėjau ir viskas. Grižus namo pajutau, kad visgi pinigų ir laiko taupymas nesuteikia tiek malonumo, kiek vaikštant be pirkinių sąrašo, klaidžiojant tarp lentynų ir tiesiog renkantis produktus " iš galvos". Reikia turėtų stiprią valią, kad neimtum visko, kas išparduodama, kam šiaip nuolaidos taikomos, arba kas gražiai atrodo. Juo labiau nereikia pirkti to, kas "galbūt" "kada nors" pravers.... Bet turint šiokį tokį stabdį, kodėl gi reikia atsisakyt to apsipirkimo malonumo? Man patinka "užmatyti" naujus daiktus, t.y. kurių neperku šiaip, įprastai. Man patinka atrasti naujų idėjų pasinaudojant parduotuvės idėjomis... Dievinu pačiupinėti dėžutę, paskaitinėti aprašymą, jei tai maistas - produkto sudėtį. Kartais netgi stebiu - ką kiti perka, kas guli kitų krepšeliuose. Visa tai lyg meditacija: stebėjimas, slankiojimas, besikeičiantys lentynose vaizdai. Turbūt dar nė kartelio neapsipirkinėjau pilna galva rūpesčių, nerimų ir t.t. Jei ir ateini į parduotuvę nešinas rūpestėlių, tai bevaikštant jie tikrai išgaruoja. Apie tokią meditaciją ir kalbu, kuriuos tikslas ištuštint galvą.
Taigi, šiandien grįžau iš parduotuvės taip ir nesupratusi kas nutiko, nepajutusi tos apsipirkimo dvasios. Šiandieninį potyrį prilyginčiau orgazmui, kuris pradėjęs skleistis dingo...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą